Lipdūnas arba naminis plastilinas

Mūsų namų kompiuterį prieš gerą mėnesį  Nora „išprausė“ burbulų skysčiu.  Aš jau pusdieniui gryžau darban, tai rašyti dažniau išeina nebent telefonuJ

Jau seniai planavau parašyti apie namini plastiliną. Jo receptą nusžiūrėjau pas Beatą. Bet ji naudojo „akmens vyną“ o tokio dalyko nei žinau nei turiu. Tai pakeičiau jį tiesiog į citrinos rūgštį.

Mums reikės:

• Vandens;
• Aliejaus;
• Miltų;
• Druskos;
• Citrinos rūgšties;
• Maistinių dažų

Užverdame vandenį (2 puodelius) ir įpilame šaukštą aliejaus.  Kitame dubenyje sumaišome 2 puodelius miltų, 1 stiklinę smulkios druskos (aš kartą radau smulkintą Himalajų druską, puikiai tiko ir tokia), 1 šaukštą citrinos rūgšties (kai kur rašo, kad galima dėti visus 2), ir viską išmaišome. Vandeniui užvirus ir išjungus  virimą, mišinį po truputi pilame į puodą ir gerai išmaišome. Atsiradę gabaliukai vėliau išnyks. Tešlą padaliname spalvomis, ipilame po lašelį maisto dažų, o kai tešla nebe tokia karšta dar pamaišome rankomis. Galima ir papuošti blizgučiais ar kitokiais “pagardais”.

Nora visą šitą „reikalą“ pavadino Lipdūnu Jei kartais tešla gaunasi sausoka, tiesiog pridedu daugiau aliejaus.

Linksmoji buitis :)

Linksmasis, buitinis žaidimų trejetukas laimintis mamai laiko. 

Jau aprašyta seniau - kamštukų logika...

Priverstinis spintų tvarkymas ir antros kojinės paieškos, tai žaidimas - žinomas turbūt kiekvienai mamai?

O šitą žaidimą atrado pati Nora. Kuri keptuvė sukasi ilgiau?

Riešuto laiveliai

(Mama Nijolė)

Kaip tyčia, visi ne itin gausūs  mūsų šios vasaros darbeliai susiję su jūra. Galbūt todėl, kad šiemet pirmą kartą su savo merginukėmis buvome nuvykę prie jūros. ir grįžome namo kupini daug įspūdžių. Nors ir nelabai mus lepino saulutė, už tai daug  kur apsilankėme. Viena iš tokių didžiulį įspūdį palikusių vietų  - Jūrų muziejus.

,,Užkabliavo" mus  Jūrų muziejuje, salėje, kur galima daug ką išbandyti patiems, išmokti  iš graikinio riešuto kevalo pasigaminti laiveliai.

Taigi, ir namuose  mamytė ištraukė iš spintelės jau nuo seniai kaupiamus graikinių riešutų kevaliukus, susiradome keletą dantų krapštukų, nedidelį plastilino gabalėlį, Mama iš spalvoto popieriaus iškirpo ,,bures". Bėda ta, kad merginukėms norėjosi pilną  ,,laivelį"  prigrūsti plastilino, į kurį  vėliau įsmeigiamas laivelio burės stiebas, todėl nuo tokio  sunkaus ,,krovinio"  mūsų laiveliai nelabai norėjo plaukti ir grimzdo į ,,jūros" dugną. Taigi, mieli laivų statytojai, nepadauginkite plastilino, į kurį įsmeigus ,,stiebą" su bure ir paleidus laivelį į  ,,jūrą" (dubenį su vandeniu) pučiant lengvam ,,vėjeliui" (galima papūsti su burna) laivelis sau palengva plūduriuoja vandens paviršiuje.

Smagaus pasiplaukiojimo.

 

Pasakų spinta I

Mano mergaitės noras žaidžiant vilkėti tam skirtą rūbą transformuojasi į mano  norą tokius rūbus jai kurti. Štai ir pirmas "draugiškas vėjui" mano darbas.

"Pasakų spinta" - atidaryta. Noriu, kad žaidimo rūbas būtu tik 'įrankis' jos vaizduotei...

"Gyvenimo pilnatvė-bendravimas ir žaidimas, štai ir viskas - žaidimas be galo be krašto!" (V.Levi)

 

Putų blynai

Kažkurią dieną, kai Noros nosis 'bėgo kaip upelis' sėdėjome namie ir sukom galvą kaip užimti abi  savo merginas.

Prisiminiau spalvotus pieno fejerverkus, bet pamaniau jog Adelei nelabai bus įdomu.. tada nusprendėm tą patį padaryti su putom.

Į vandenį įpyliau lašelį šampūno ir maistinių dažų, daviau Norai plaktuvą ir pasiūliau gaminti spalvotus putų blynus:)

Norai svarbiausia buvo plakimas ir spalvų maišymo procesas, o Adelei  - purus rezultatas:)

 

 

Putas iš skirtingų indų maišėm lėkštėje

Skanaus::)!

Jūros žuvys lėkštėje

(Mama Nijolė)

Vieną lietingą vasaros pavakarę, kai negalėjome išbėgti į lauką, nusprendėme pasvajoti apie jūrą, prie kurios dar tik ketinome važiuoti. Taigi, pasiėmę popierines vienkartines lėkšteles bei mėlyną guašą, visų pirma nusipiešėme  ,,jūrą"

 

O kokia gi jūra be žuvyčių?  Prisikarpėme daug oranžinių skrituliukų, juk mūsų žuvytės bus ne bet kokios, o auksinės, kurios galėtų išpildyti visą aibę mūsų vaikiškų svajonių :) Neperlenktas skrituliukas pasitarnaus, kaip žuvytės kūnas.  O perlenkus du skirtuliukus pusiau, sunėrus juos vieną į kitą kampukais ir suklijavus taip, kaip pavaizduota nuotraukoje, gauname žuvytės uodegėlę

 

Pagyvinsime  žuvytes su skylamušiu. Iš spalvingų laikraščių išspaustais  tutuliukais pamarginsime žuvytes žvyneliais, padarysime akytes ir  papuošime uodegėles.

 

Na štai , jau ir  galim išleisti margaspalves auksines žuveles į jūrą  ir tikimės, kad jos neužkibs jokiam žvejui ant kabliuko :)

Šiaudeiai

Atostogos, dingęs fotoparatas, neveikiantis kompiuteris, kiti užsiėmimai... tiesiog vasara, . Adelė žaidžia Noros "atrastus" žaidimus, basa laksto visur ir visada...

Senas geras rėtis ir šiaudelai. . .

Siuvykla

Princesės, fėjos ir Doroti (iš geltonų plytų kelio ) - personažai, kuriais nuo ryto iki vakaro būna Nora. Mes stengiamės tai kuo labiau įvairinti ir įvesti vis naujų (neprincesiškų) 'rubu' skatinančių jos vaizduotę. Bet rasti tokių labai sunku. Galų gale išsitraukiau savo močiutės ir promočiutės siuvimo mašiną...

Pradėjom žinoma nuo elementarios skraistės ...:) Va ir skraidom po namus dabar jau antra diena..

 Siuva ir Nora. Radau savo vaikystės mašinėlę ir labai tuo džiaugiuosi

Mama , mama kiek man metų?

Mes, kaip ir Jūs, dienas leidžiame lauke: parkuose, miške ir daugiabučio žaidimų aikštelėse. Nora jau tokio amžiaus, kada lengvai mezgasi naujos pažintys. Kartais su kito amžiaus vaikais būna sunkoka rasti visiems tinkamą žaidimą. Man visada įdomu klausyti, kaip vaikai aiškina jų grupei įprastą žaidimą, o Norai jis vis dar atrodo per sunkus:) Visai neseniai teko žaisti ir vieną iš mano vaikystės.

Mama, mama, kiek man metų?

Vienas vaikas "mama" stovi tako pradžioje, kiti vaikai  -tako pabaigoje. Tikslas kuo greičiau pasiekti mamą. Kiekvienas klausia kiek turi metų, o 'mama' juos įvardina gyvūnais. Pvz. keturios skruzdėlės, trys drambliai ir t.t. Vaikas vaizduodamas gyvūna žingsniuoja link mamos. Pirmas pasiekęs tampa nauja 'mama'. 

Mano vaikystėje mes mintinai žinojome, kaip atrodo skruzdėlių metai  (vos pėdinam kojų piršto ilgumu) ar krokodilai (rankomis vaizduodami krokodilo nasrus einam kiek leidžia kojų ilgis). Dabar žaidžiam pagal kiekvieno vaiko fantaziją.

Mes su Nora žaidžiam ir dviese. Ji juokiasi nesustodama, kai sakau, kad jai penkios žirafos arba dvi sraigės.

Artvilnius ir stebuklingi piešiniai

Savaitgalį su abiem savo moterėlėm slampinėjom po Artvilnius . Tiesa kai kurios instaliacijos ar paveikslai - gana niūroki mažoms jų akims, bet buvo ir labai šviesių ir spalvotų vaizdų.

Norai labiausiai patiko Rimo Sakalausko  video instaliacija "Elektrinės  Šviesos Evoliucija".

Kitą dieną puolėm "gaminti meną" ir tapyti, kaip mus mokė edukacinėje parodos dalyje meno mokytojos.  Tapėm stebuklingai :) Su kreidelėmis ar žvake nupiešėm žvaigždes, o tada su akvarele tapėm dangų ir žiūrėjom kiek jų sužibės, nes vaškas "neužsitapo"...

Spalvotom kreidelėm irgi galima piešti..

Pajūrio vabalai

Visas internetas "dūzgia" nuo pajūrio vabalų fenomeno.  Jeigu važiuojate pasiimkite tinklelį vabalams gaudyti.  Mes irgi matėm laumžirgių debesys ir karkvabalių jūrą..Viskas sprasidėjo paskutinę gegužės savaitę.

Tiesa niekas manęs neįtikins jog tai normalu. Klimatas keičiasi o mes žmonės į tai nereaguojam:(

Nora vabalus 'žvejojo' pagaliu. . . aš nesu vabalų gerbėja, todėl šitam žaidimui man labai labai reikėjo 'įsivaizduoti vaikystę':)

 

Tuos kuriuos rasdavom jau nebejudančius rinkom "vasaros vabalų kolekcijai' (Tiesa parsivežus jie jau buvo labai nekokio 'kvapelio' tai teko užkasti)

Piešėm vabalų miestą...

 Nora labai didžiavosi ir džiaugėsi savo rastu jonvabaliu...

 

Kolekciją laikėm spalvotose dėžutėse, kurias irgi patys nusipiešėm. Miesto "gatvėm' ir gyvą vabalą kartais paleisdavom pasidairyti:)

Baltas degtukų dėžutes galima nusipirkti čia 

Antro aukšto "Everestas"

Aš tiesą sakant nepamenu, kodėl aš nedaviau tiek laisvės judėti Norai, kiek dabar duodu Adelei. Vieni sako antras vaikas, kiti ji - visai kitokio temperamento . Galbūt jūsų mažiai lygiai tokie pat savarankiški. Bet man mano antras vaikas buvo 'maloni' staigmena ir pamoka man:)

Pamenu Nora pirmą kartą  įsikibusi į lovą atsistojo pusmečio. Pastovėjo ir krito aukštelnika:) Ropinėjo visur kaip voriukas, bet stotis įsikibus į daiktus aš jai leisdavau tik jei pati būdavau šalia ir dažniausiai grūdau savo 'pagalbą'... Ir žinoma visur vedžiojau už pirštuko...

Adelei suteikta visiška laisvė ir aš "svaigstu" nuo jos savarankiškumo ir noro pačiai viską daryti. Jei Nora keldavo rankeles ir prašydavosi nešama, tai Adelė kelia rankas, kad išsilaisvinti iš manęs ir pati "eina" kur jai reikia. Įsikibus į sieną, lovą ar kėdę... aš tik kartais prilaikau daiktą į kurį ji remiasi. 

Adelė dievina tyrinėti didelius daiktus. Maitinimo kėdutė, vežimas, dviračiai - tik duok:) Ir jeigu Norą aš nuo jų patraukdavau, tai Adelei duodu visišką laisvę. 

 

 Taip smagu stebėti kaip ji tūpteli jei dviratis nestabiliai pajuda:) Bet ji nepasiduoda ir atsargiai įsikibusi eina toliau pačiupinėdama kiekvieną jo kapelį. Jei pasidaro per daug nestabilu - ji atsisuka, paprašo mano rankos apeina nestabilią dalį ir vėl stumia mano ranką į šalį.

 

Pradžioje žinoma visko buvo. Ir kritom ne kartą, bet dažniausiai ne dėl jos silpnumo ar negebėjimo, o dėl to jog ją ' pavedė ' daiktas į kūrį ji laikėsi, arba aš užmigus ant lauru per toli nuo jos nueidavau...

Todėl įsigijom specialų naminį šalmą - minštesniam kritimui. Labai labai praktiškas ir reikalingas dalykas savarankiškiems mažyliams:)

 

Tai apie ką aš čia šį kartą norėjau parašyti:) Ogi apie kūdykių laisvę tyrinėti. Tie kas skaitė  apie mažuosius voriukus jau žino Janet Lansbury . Tai štai jums pats puikiausias 'nepadėk man' atvejis.

Per tą mėnesį pajūry ne smėlis ir ne jūra buvo Adelės 'top' patirtis. Ji tiesiog svaigo nuo LAIPTŲ:) Norą aš nuo jų žinoma irgi patraukdavau kai ji buvo tokio amžiaus kaip Adelė. O vat Adelei nuskilo  ir ji turėjo visišką laisvę su manim lipti laiptais į patį viršų.

Užlipus mes visada jai plodavom  ir... o dievulėliau, kaip ji savim didžiuodavosi užlipusi:) Kaip aš galėjau šitą savarankiško pasiekimo patirtį atimti iš Noros ?:(

Galiausiai tik užlipusi Adelė pati pradėdavo ploti nebelaukdama mūsų:)

Gegužės mėnesį, pirmą kartą Adelei įveikus antrą aukštą, jai buvo 8.5  mėnesiai:) Ji lipdavo labai atsargiai nė karto nekrito ir nesusitrenkė nei vienos veido ar kūno dalelės:)

Jos kelią į antrą aukštą dar galite pažiūrėti čia

P.s. Šauniųjų šalmukų pardavėja mama Vaiva maloniai pasiūlė nuolaidą . Jei turite mažylių roplinėjančių po namus. Su kodu VASARA13 šalmuko kaina 89lt.