Artvilnius ir stebuklingi piešiniai

Savaitgalį su abiem savo moterėlėm slampinėjom po Artvilnius . Tiesa kai kurios instaliacijos ar paveikslai - gana niūroki mažoms jų akims, bet buvo ir labai šviesių ir spalvotų vaizdų.

Norai labiausiai patiko Rimo Sakalausko  video instaliacija "Elektrinės  Šviesos Evoliucija".

Kitą dieną puolėm "gaminti meną" ir tapyti, kaip mus mokė edukacinėje parodos dalyje meno mokytojos.  Tapėm stebuklingai :) Su kreidelėmis ar žvake nupiešėm žvaigždes, o tada su akvarele tapėm dangų ir žiūrėjom kiek jų sužibės, nes vaškas "neužsitapo"...

Spalvotom kreidelėm irgi galima piešti..

Antro aukšto "Everestas"

Aš tiesą sakant nepamenu, kodėl aš nedaviau tiek laisvės judėti Norai, kiek dabar duodu Adelei. Vieni sako antras vaikas, kiti ji - visai kitokio temperamento . Galbūt jūsų mažiai lygiai tokie pat savarankiški. Bet man mano antras vaikas buvo 'maloni' staigmena ir pamoka man:)

Pamenu Nora pirmą kartą  įsikibusi į lovą atsistojo pusmečio. Pastovėjo ir krito aukštelnika:) Ropinėjo visur kaip voriukas, bet stotis įsikibus į daiktus aš jai leisdavau tik jei pati būdavau šalia ir dažniausiai grūdau savo 'pagalbą'... Ir žinoma visur vedžiojau už pirštuko...

Adelei suteikta visiška laisvė ir aš "svaigstu" nuo jos savarankiškumo ir noro pačiai viską daryti. Jei Nora keldavo rankeles ir prašydavosi nešama, tai Adelė kelia rankas, kad išsilaisvinti iš manęs ir pati "eina" kur jai reikia. Įsikibus į sieną, lovą ar kėdę... aš tik kartais prilaikau daiktą į kurį ji remiasi. 

Adelė dievina tyrinėti didelius daiktus. Maitinimo kėdutė, vežimas, dviračiai - tik duok:) Ir jeigu Norą aš nuo jų patraukdavau, tai Adelei duodu visišką laisvę. 

 

 Taip smagu stebėti kaip ji tūpteli jei dviratis nestabiliai pajuda:) Bet ji nepasiduoda ir atsargiai įsikibusi eina toliau pačiupinėdama kiekvieną jo kapelį. Jei pasidaro per daug nestabilu - ji atsisuka, paprašo mano rankos apeina nestabilią dalį ir vėl stumia mano ranką į šalį.

 

Pradžioje žinoma visko buvo. Ir kritom ne kartą, bet dažniausiai ne dėl jos silpnumo ar negebėjimo, o dėl to jog ją ' pavedė ' daiktas į kūrį ji laikėsi, arba aš užmigus ant lauru per toli nuo jos nueidavau...

Todėl įsigijom specialų naminį šalmą - minštesniam kritimui. Labai labai praktiškas ir reikalingas dalykas savarankiškiems mažyliams:)

 

Tai apie ką aš čia šį kartą norėjau parašyti:) Ogi apie kūdykių laisvę tyrinėti. Tie kas skaitė  apie mažuosius voriukus jau žino Janet Lansbury . Tai štai jums pats puikiausias 'nepadėk man' atvejis.

Per tą mėnesį pajūry ne smėlis ir ne jūra buvo Adelės 'top' patirtis. Ji tiesiog svaigo nuo LAIPTŲ:) Norą aš nuo jų žinoma irgi patraukdavau kai ji buvo tokio amžiaus kaip Adelė. O vat Adelei nuskilo  ir ji turėjo visišką laisvę su manim lipti laiptais į patį viršų.

Užlipus mes visada jai plodavom  ir... o dievulėliau, kaip ji savim didžiuodavosi užlipusi:) Kaip aš galėjau šitą savarankiško pasiekimo patirtį atimti iš Noros ?:(

Galiausiai tik užlipusi Adelė pati pradėdavo ploti nebelaukdama mūsų:)

Gegužės mėnesį, pirmą kartą Adelei įveikus antrą aukštą, jai buvo 8.5  mėnesiai:) Ji lipdavo labai atsargiai nė karto nekrito ir nesusitrenkė nei vienos veido ar kūno dalelės:)

Jos kelią į antrą aukštą dar galite pažiūrėti čia

P.s. Šauniųjų šalmukų pardavėja mama Vaiva maloniai pasiūlė nuolaidą . Jei turite mažylių roplinėjančių po namus. Su kodu VASARA13 šalmuko kaina 89lt.

Klaipėdos mini zoo

Klaipėdos Mini-Zoo lankėme du kartus.  Pirmą kartą po aukštų Kauno zoologijos sodo tvorų buvom labai sužavėti. Žvėrelių daugiau, jie puikiai matosi net patiems mažiausiems, o lamos ir stirnos vaikščiojo aplink ežerėlį visiškai laisvai:)

Prie įėjimo gavom kibirėlį džiovintos duonos kurias labai mėgsta kiaulės.

Nora įpač džiaugėsi mažais paršiukais ir jų valgomu mamos pienuku...

Tiesa antrą kartą nusivylėm ir net sunerimom, nes pataikėm į žvėrelių maitinimo laiką.  Nežinau ar taip tiesiog pataikėm ar tai normalus kasdieninis "meniu", bet VISUS be išimties žvėris maitino bandelėm, pyragais ir baltom duonom. Padarėm išvada jog tai tikriausiai kokio prekybos centro nebegaliojantys produktai.  Juos pylė tiek paukščiam tiek kupranugariams. Žvėrys jas tik pauostydavo bet nelabai ir valgė :(

Tada kibirėliai su džiovinta balta duona jau net nebeatrodė toks smagumas. Nebuvo net jokios instrukcijos, kuriuos žvėris galima ja maitinti o kurių ne. Vaikai jas mėtė visiems be išimties ...

Vienintelis žvėris visam parke valgantis daržovę buvo meška.

Smaragdo miestas - Klaipėda

Mes ir vėl pajūrio pusėje. Su vaikais išvažiuoju čia kiekieną gegužę ir rugsėji. Teko pasinaudoti žaidimų kambariu. Radom puikią vietą. Netokią komercinę ir labai jaukią aplinką vaikui. 

Žaidimų kambarys Smaragdo miestas .

 

Bėgioti ir šokinėti:)

Plaukti ir įsivaizduoti...

Mane labiausiai sužavėjo du dalykai:
1.Ar žinojote jog smaragdo miestai priklauso vyriškiui? Įdomiausia, kad vyriškis su dideliu talentu bendrauti su vaikais:) Mums 'bežaidžiant" jis nuostabiai užsiėmė su kambary esančiais vaikais:)
2. Personalas nesėdi prie "stalo", o žaidžia ir bendrauja su svečiais. Be to yra apsirengusios labai gražiais "teminiais" rytietiško stiliaus rūbais.

Vieta kur tikrai malonu apsilankyti ir palikti vaiką jei prispyrė reikalas:)

Kur mažieji ''voriukai'' gyvena

 

Viena iš mano mėgstamiausių vaiko auginimo „žinovių“ – Janet Lansbury – daug rašo apie kūdikio judesių nevaržymą ir savarankišką augimą. Nuo kūdikystės mes klaidingai naudojame įvairiausius „prietaisus“, kurie galbūt mums „laimi“ laisvo laiko, bet jau nuo kūdikystės mažina vaiko savarankiškumą. Šie  nereikalingi „įrankiai“ yra:

·      specialios kėdutės / gultukai;

·      supynės;

·      šokliukai;

·      pagalvės (kūdikiui paremti);

·      vaikštynės.

Šiais laikais vaikai daug laiko praleidžia automobilio kėdutėse, šokdynėse, maniežuose ir vaikštynėse. Tai galbūt patogu tėvams, bet tikrai nėra naudinga vaikams. Manoma, kad kūdikiai atskleidžia savo motorinius gebėjimus tada, kada būna tam pasiruošę, yra neverčiami ir nevaržomi. Tai reiškia, kad vaikai verčiasi, šliaužia, sėdi, stovi ir vaikšto tada, kai jo kūnas jau gali tai daryti, o ne tada, kai šalia yra pagalbinė priemonė – pagalvė, vaikštukas ar mamos ranka. Kūdikiai, kuriems nėra perdėtai padedama, auga drąsesni, savarankiškesni ir atkaklesni. Detaliau galite pasiskaityti: „Nepadėk man“ ir „Kūdikių motyvacija“.

Aš pati, žinoma, turėjau ir gultuką, ir pagalvėlę kartais pakišu, kad mažė nebumbsėtų galva į grindis, padedu kažką padaryti (atsisėsti,  paimti daiktą ir pan.), kai ji labai prašo, tačiau žinoti apie tai, kad per didelė pagalba mažyliui nėra gerai –  praverčia.

Bet parašyti norėjau ne apie perdėtą pagalbą mažyliui, o apie tai, kokia aplinka skatina kūdikėlį savarankiškai „augti“ ir vystytis per žaidimą ir laisvą judėjimą jau nuo mažų dienų. Kūdikis laisviausiai ir patogiausiai jaučiasi ant nugaros, ant kieto paviršiaus, apsuptas žaislų ir objektų, kurie skatina tyrinėti, suktis, verstis, siekti. Taigi šį kartą ne apie dizainerių puoštus kambarius, o apie patogią erdvę mažiems "voriukams" :)

Mano manymu, spalvotas kilimas ant žemės – ideali vieta ir, manau, kažką panašaus daugelis mamų yra sukūrę savo mažiukams.  Štai keletas dalykų, kurie yra reikalingi mažylio vystymuisi (http://childhood101.com/):
 

Gal ne taip spalvotai, bet jau  nuo mažens Noriukas gulinėdavo ir ropinėdavo ant žemės, šalia veidrodžio. 

Tem pat ir Adelė, tiesa vėliau perėjom i kambario vidurį..

 

-->

Štai ką apie svarankiško augimo erdvę kalba Janet:)

Dar keletas patarimu iš Imagination Tree  

• Kontrastinis stimuliavimas
• Patogumas ir erdvė
• Veidrodžiai ir atspindžiai
• Garsai ir tekstūros 
• Veidai ir šypsenos   

Ir pabaigai dar keletas "aikštukių", kurios man patiko:)

 

 
 

 

 

Knygų pilis

Net neabejoju jog skaitote savo vaikams arba kartu su savo vaikais. Ne mažiau svarbu sukurti tokią aplinką ar vietą kur vaikas ir pats norėtų paskaityti ar pavartyti knygas vienas. Kažkurią dieną visai netyčia įrengėm "namuką". O jame skaityti pasiūlė pats Ojukas:)

Mūsų mieliausia trečio gimtadienio dovana - Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda

Keletas rekomenduojamų knygų šaltinių:

Visa Lietuva skaito vaikams

Vaikystės Sodas - Austėja

Du Malūnai, Šventoji

Mūsų nesenas atradimas - Šventoji, tiksliau - Ošupio takas. Jame galėtume gyventi kiekvieną vasarą. Apie patį miestelį daug nerašysiu, nes nesu jo fanė. 

Jei netyčia ten atsidurtumėt su vaikais galima papietauti kavinėje "Du Malūnai".  Maistas - "mažo miestelio" skonio:), bet vaikams vieta įrengta pagirtinai. Nesezono metu galima ir papusryčiauti.

Kauno zoo

 
Dar vasaros pradžioje, kol mano nėštukės pilvas dar buvo "panešamas",  aplankėm Kauno zoologijos sodą. Tiek daug neišnaudotos erdvės vaikų laiko praleidimui... :( Tiesa yra maža senų supynių aikštelė... bet... Nemaloniai nustebino aukšti krūmai prie didžiosios dalies žvėrelių voljerų , todėl vaikams mažesniems nei penkeri -  sunku ką nors pamatyti be tėvelių pagalbos.