Mano Ojukas susirgo:( Namie su tėčiu jau 3 diena. Vakar jie surentė "namuką" iš skalbinių džiovyklos.
Vakare mes jį dar "pagražinom" ir įsitaisėm ten valgyti košę su cinamonu. Susodinom visus žaislus ir žiūrėjom Ojuko megstamus spektaklių anonsus per Youtube:)
Kažkada sužavėta Vaikų kambario blogo apie kitokį savaitgalį ieškojau, kaip pasigaminti šviečiančius stiklainius. Paprasta, nors ir nelabai saugu:) Chemija yra chemija. Bet taaaaaip gražu... Gražu puošti šventes, gražu puošti lauką. Tiesa šviečia ribotą laiką. Gal tik dieną...bet Kalėdoms užteks:)
Tigeris parduoda šviečiančius (neoninius) pagaliukus. Nukirpau abu galus (lengviau išbėga skystis), ir išpyliau į stiklainį.
Žadėjau sau nerašyti apie tai ko nebandėm. Bet šiandiena tokia ''diena''... tokia kai noris turėti namą ir židinį... :) Ir nors aš idėjiškai prieš tvoras aplamai, jeigu būčiau ''priversta'' tureti tvorą... ji būtu va tokia:)
Turim mes bėdą su vienu dantuku. Tokie maži o jau turim... Pirmam "dėdei" Ojukas niekaip neparodė, todėl ėjom pas "tetą". Tetą radom Skraidentoj . Aplinka labai gerai nuteikė, ir sėdint ant kėdės (su mama) Aviuką Šoną beveik panosėj įjungė. Tai viską viską parodė:)
Dar vienas užsiėmimas kuriam mes jau pavėlavom. Ojukas labaaaai veržėsi pilti dažus į maišelį, bet maišelį užrakinus nusivylė jog dabar lieka tik "pirštu vedžioti'' visiškoje izoliacijoje :( Parakinėjom uždarytą maišelį ir palikom.. dar bandžiau sudominti šviesos žaidimu.. bet irgi ne:)
Išvada visi šito žaidimo malonumai - mažesniems vaikams.
O žaisti galima daug ką. Piešti, rašyti, ieškoti po dažų maišeliu padėtų paveikslėlių, dėti ant lango arba ant šviesos stalo... Reikės kitą kartą pabandyti didesniais gabaritais:)
Ojukas išmoko saugiai kirpti ir laikyti žirkles darželyje. Šiandiena karpo linijas, nors ir visai nepataikom, bet vis prašo ir prašo, kad nupieščiau ką kirpti.
Košė, vanduo, miltai ir dažai - didi atgaiva vaiko sielai:) Va kaip poetiškai nuskambėjo:)
Nesuprasim mes suaugę šito vaikiško kulinarinio malonumo... o jiems taaaaip smagu:)