Sep 18, 2011

Viru viru košę


Nemanau, kad reikia komentuoti... Turbūt visoms mamoms žinoma, kad vaikams patinka ,,įmerkti rankas” visokias tekstūras. O Ojukas jau tokio amžiaus, kai norisi ir virti valgyti.

Mes naudojom 2 rūšių makaronus, perlines kruopas, vandenį ir avižų košę. :) Vaišinom kiškį.

Mūsų darbo trukmė buvo 30 min. Po to dar gal 15 minučių taškėmės plaudami indus.








Akmenėliai 2 dalis


Sujungėm žaidimą su kaladėlėm


ir seno žaidimo detalę panaudojom...


Manau galima tiesiog išpjauti duobutes iš kartono...


Ir galiausiai visą kruvą išrūšiavom i stiklainius pagal spalvas... reikės daugiau spalvu nusipirkti:)




Sep 11, 2011

Dekoratyviniai Akmenėliai

Senukuose už penkis litus nusipirkau maišelį dekoratyvinių akmenęlių.  



Su jais mūsų pusryčių padėkle Ojukas komponavo mozaiką


Dėliojo iš vieno maišelio į kitą


Ir galiausiai vaišino saldainukais lėles:)


P.s. Pati irgi bandė ragauti. Bet susitarėm jog tai nėra valgoma:)!!!

Sep 8, 2011

Skrendam?


Mintis gaminti sparnus kilo žiūrint į šiuos ,,drakoniuko uodega” apsirėdžiusius vaikus, klapsinčius per sniegą.  Linksma nuotrauka.:)



Šiltos dienos pabaiga... Mano Ojukas labai mėgsta ,,skraidyti” kai tėtis ją veža dviračiu. Ištiesia rankas ir skrenda. Todėl skubėjom pasigaminti ir išbandyti kol ne per šalta važinėti.
  
 Iškirpom sparnus. 



Ojukas juos nudažė kaip norėjo. Manau, jai tai buvo įdomiausia dalis po juostelių karpymo.





 Kol sparnai džiuvo, karpėme juosteles. Tiesa, aš karpiau juosteles, o Ojukas žaidė karpydama bet ką. :) Buvo vis tiek smagu.

  

Išpjovėm vietas virvelėms pririšti prie rankų.

  
Priklijavom juosteles. Klijavom su lipnia juosta, todėl ji pati galėjo klijuoti. Su klijais prie kartono priklijuoti būtų buvę sunku.


Darbo trukmė – 1-2 val. su pertraukom. Žinoma, priklauso nuo to, kiek jūs turėsite noro žaisti kartu su vaiku. Išbandymo trukmė – 5-10 min. :)




Ojukas vis dar visa tai prisimena ir kartą per dieną užsideda bei paskraido po namus arba šokinėdama nuo lovos kaip pingvinas, mosikuojasi.





Sako, šiandien paskutinė graži diena, todėl reikia sėsti ant dviračio ir išbandyti lėktuvo pozą pučiant vėjui. :)

Kompanija- gero maisto namai

-->
Buvo smagus savaitgalis dūzgiančiame prospekte. Net kelias dienas iš eilės važiavom pirkti saldainio, kurį galima laižyti.J Retas gardumynas, kuriuo pavaišinam Ojuką, tačiau jį vaikas labai labai mėgsta.

Ar buvot piešimo prospekte? Ar piešėte ant molberto? Ojukas piešė. Tiesa, ne taip ir ilgai, bet mes su tėčiu spėjome išgerti kavos. :)

Galų gale galiu papasakoti apie pirmą kavinę Vilniuje. Tai Geromaisto namai Kompanija.  Vieta graži, puikioje vietoje (šalia Lukiškių aikštės) ir įrengta pakankamai stilingai. Vaiko kampelis mažas, bet dėmesį patraukia žaislų kokybė. Mano Ojukas ten pati pusvalandį nagrinėjo ir sustatinėjo arklį, karvę ir žirafą…

Dėl maisto kokybės drysčiau ginčytis, bet, manau, laikui bėgant atrasim mėgstamus  patiekalus. Vaikiškas meniu yra, bet kaip ir daugelyje restoranų – su visiškai nevaikiškais patiekalais – skrudintom bulvytėm ir šokolade paskendusiais blynais. Mamytėms rekomenduoju pasiimti burokėlių salotų su feta – pigu ir tikrai įdomu. Tik atsisakyčiau aliejaus, nes jo ten tikrai per daug.  Manau, iš viso jo nereikia. O vaikui paimčiau vieną blyną  su varške iš suaugusiųjų meniu. Jei nesate cukraus mėgėja, atsisakykite uogienės ir cukraus pudros ,,kilimo”.:)

Bet kuriuo atveju, jeigu jūsų vaikas yra 1- 4 metų amžiaus, pavakaroti vieta tikrai puikiai tinka.





Sep 2, 2011

Klaipėda prie jūros

Visą vasarą prie jūros važiavom į Girulius. Paskutinę dieną nusprendėme užsukti i 2 Melnaragę (Neigaliųjų pliažas).
Tiesa už ją paklojom 7lt. Batutas dar 7lt. Manau rudeniop jie jau užsidarė.


Pakeliui į pliažą rasite kavinę "Vasara". Tiesa gėriau tik kavos puodelį tai apie meniu negaliu nieko komentuoti.







Jeigu būčiau žinojusi...:)

Aug 30, 2011

Namas iš panaudotų dėžių


Kaip mes statėme namą, daug nerašysiu, nes viskas labai priklauso nuo to, kokias dėžes naudosite. Naujas ar naudotas, dideles ar mažas, statysite namą lauke ar viduje… Tikslas yra parodyti ir aprašyti, kaip sekėsi mums su Ojuku, o ne pateikti tikslią instrukciją. :) Šis namas buvo mūsų pirmas ,,blynas”. Dar jų (namų) ,,kepsime” daugiau ir gal statysime kitaip, bet šis taip pat buvo labai smagus. 
             Prisižiūrėjome internete ir svajojome, kad norėtume tokio namo 

                                                arba tokio o gal net dar didesnio. :)

Dėžės, kurias gavome, buvo (kaip paskui pamačiau) per mažos, kad viskas susidėliotų taip „stangriai“ ir stabiliai. Vieną prie kitos klijavome lipnia juosta, bet juosta dažniausiai atšokdavo, o siena iš 3 skirtingų dėžių „atvėpdavo“. Todėl darant 2 - rą sieną ir jai nuolat krentant, nutarėm ją sutvirtinti: iš pagalių padarėme „sijas“ ir pertvaras kampuose bei viršuje (pastogėje).  





Pavakarę pamatėme, kad viso namo nenudažysime, nes jau buvo vėlu. Todėl nusprendėme jį „ištapetuoti“. Apklijavome spalvotu popieriu.



 Per naktį lauke (nors buvo laikomas po stogeliu, o lietus nelijo), namas šiek tiek susiraitė ir suminkštėjo. Tikriausiai, rasa ir rytinė drėgmė padarė savo. Kitą kartą gal įnešime į vidų. :) O koks buvo jusu vaiko vasarnamis?:)


Kol dar nebuvo namo...




Kol dar nebuvo namo, mes mėgom žaisti ir piešti ne ten, kur visi. J
Ieškojau nuotraukų savo blogui ir atradau pirmus ,,kitokio'“ žaidimo pėdsakus. Mano dukrytė dievino piešti dėžėje ir ant dėžės. Esu pozityvaus auklėjimo šalininkė ir nemėgstu savo vaikui sakyti ,,ne’’ be paaiškinimo ar alternatyvos. Todėl kai jai kilo noras piešti neįprastose vietose, ypač ant grindų ir sienų, akis užkliuvo už dėžės...

Vėliau šias dėžes galima panaudoti dar daug kam... Banalu, bet maniškei tai buvo atradimas.