Panelės Noros laisvės jausmas

Labai džiaugiuosi galimybe visą gegužę praleisti prie jūros.  Džiaugiuosi ne tik jūra, smėliu ir gamtos kaimynais (jau matėm stirnų, gulbių, gandrą ir net antys  dvi užklydo vakar), bet ir galimybe savo vaiką lauke "paleisti lakstyti vieną"...  Vilniuje gyvename bute ir išėjimas į kiemą vyksta tik su suaugusiu, nes nėra galimybės stebėti jos per langą.

Gamta  ir grynas oras suteikia neišpasakytus klodus vaiko vaizduotei. Įsibėgėjus antrai savaitei pajūry Norai jau  "beveik" vienodai kokią suknelę ji užsidės, kaip "gražiai" ar negražiai atrodo jos batukai ir nesinori šokti  princesės šokių prieš veidrodį.

Ant dviračio bagažinės susikrauna pajūry rastus pagalius ir lekia į savo "kalnus". Netoli namų komplekse yra supiltos gražiai apželdintos kalvos. . .

Kalvos -"kalnai" - jos vienos karalystė. Panašu jog mano vaikui erdvė būtina:) Po beveik pusės metų buto "dėžutėje" panelės Noros laisvės jausmas tiesiog veržias per kraštus.

Ką veikti prie jūros be žaislų?

Pajūrio sezoną atidarėm:) Aš įsitikinus jog visi vaikai dievina smėlį ir pajūrio platumas. Mes - neišimtis.  Tačiau mes netik statom pilis, lakstom ir maudomės :)

Taigi apie tai, ką mes žaidžiam pajury be kastuvėlių ir vandens:)

Suptis, suptis, suptis... kol laiko tėčio ir mamos rankos:)

Žaisti slėpynių kopose...

 Žaisti šiukšlių "surinktuką":) Nors šiukšlės kitų, bet darbas geras ir gamtai "malonu":) Parsinešėm visą dėžę, o Nora turėjo ką veikt ir pamoką vertingą išmoko.

Piešti įsivaizduojamus kambarius, baldus ir ko tik reikia ''namuose'', o po to eiti vieni pas kitus į svečius.

 Žaisti - ''sek mane''. Vienas  brėžia, kitas - eina nubrėžta linija. Nepamirškite kilpų, apsukimų ir "tarpelių", kuriuos reikia peršokti. Tai labai geras būdas keliauti su mažium pajūriu.

Kiekvienas tikras vaikas žino "gero pagalio" vertę:)"Ninziu" kova su šešėliu :)

Rinkti visokią reiklingą "gamtinę medžiagą": gėles , konkorežius, vabalus,, kriaukles, akmenis....

 

Ieškoti, atpažinti ir sekti pėdas smėlyje...

Šešėlių istorija...

Visai netyčia  tarp nuotraukų radau..

2009

2009 (Nora)

 2012

 2013

Smaragdo miestas - Klaipėda

Mes ir vėl pajūrio pusėje. Su vaikais išvažiuoju čia kiekieną gegužę ir rugsėji. Teko pasinaudoti žaidimų kambariu. Radom puikią vietą. Netokią komercinę ir labai jaukią aplinką vaikui. 

Žaidimų kambarys Smaragdo miestas .

 

Bėgioti ir šokinėti:)

Plaukti ir įsivaizduoti...

Mane labiausiai sužavėjo du dalykai:
1.Ar žinojote jog smaragdo miestai priklauso vyriškiui? Įdomiausia, kad vyriškis su dideliu talentu bendrauti su vaikais:) Mums 'bežaidžiant" jis nuostabiai užsiėmė su kambary esančiais vaikais:)
2. Personalas nesėdi prie "stalo", o žaidžia ir bendrauja su svečiais. Be to yra apsirengusios labai gražiais "teminiais" rytietiško stiliaus rūbais.

Vieta kur tikrai malonu apsilankyti ir palikti vaiką jei prispyrė reikalas:)

Saldi dėlionė

Mes saldėsius valgome tik savaitgaliais. Štai toks mūsų šitas saldusis rytas:)

Ir skaniausia pasaulyje dėlionė:)

Stiklo kamuoliukai ir šviesa

Kai Adelė pirmą kartą pamatė Noros "šviesos dėžę" net cyptelėjo ir speigė jei bandydavau nuo jos nunešti:) Tai vakarais aplink ją "vaikščiojo ratais" įsikibus:)

Karts nuo karto ant jos padedu stiklo kamuolikų. Mes juos gavom kaip palikimą iš vienos "išaugusios" panelės. Jie dideli - lengviau stebėti kai atsiranda  jos mažoje rankytėje .

Su šitais kamuoliukais labai smagiai žaidžiasi ir Norai. Jie tokie "terapiniai". Blizga visom įmanomom spalvom ir juos tiesiog "makaluoti" po dangtį ar žasti biliardą yra labai smagu:)

Adelė buvo tiesiog sužavėta:)

Jei netyčia pamiršote, kaip pasidaryti šviesos dėžę galima skaityti čia:)

Gamtos "valgiaraščio" kortos:)

Mano vyresnė dukra labai mėgsta bendrauti ( kaip ir visi vaikai turbūt). Žaidimai be vaidinimo, istorijos ar pokalbio jai neįdomūs. Vienai žaisti jai labai "sunku":) Kadangi jau labai labai atsibodo ( man ) žaisti princeses, karalaites ir šeimą - griebiausi šiaudo. Nusprendžiau pasigaminti kortas ir pradėti pratinti ją prie stalo žaidimų.

Bandžiau Norą sudominti "UNNO" ( nes tai buvo vienintelės kortos kurias radau namie), bet kol  kas ji suvokia tik spalvos sutapimo principą ir jas vis skirstydavo pagal spalvas:) Tada nusprendžiau pagaminti tokias kortas, kurias ji tikrai supras - apie žvėrelius.

Vaikai maisto parduotuvėje dažniausiai prašo saldumynų ir lipdukų. Mes turim knygą, nupirkau kai ji gulėjo ligoninėje. Knyga labai smagi ir pravarti - nes dabar, kai Nora prašo beprasmių lipdukų visada atsakau, kad namie jų pilna knyga. Žinoma galima naudoti ir piešinius ir karpinius iš žurnalų, bet jai dabar lipdukų laikas...

Kortas gaminau iš kartono. Apklijavus folija tik dėl to, kad Nora galėtų "įsitraukti" į procesą. O ji visada už "procesą" jeigu  kas nors blizga:)

Mintis iš labai gero puslapio  E is for Explore . Gamtos maisto piramindės principas labai smagiai žaidžiasi su popierinėm stiklinaitėm, bet tokių neturėjau tai gaminau kortas.

Taigi principas - išrinkti maždaug po 4 (ar daugiau )kortas iš kiekvienos gamtos mitybos grandinių. Mes ėmėm daržoves, vabalus, paukščius, žuvis, žolėdžius, plėšrūnus. Pirmų ir paskutinių po kokius 6, kad būtų daugiau "valgančių" ir "valgomų":)

Pirmas žaidimas: Pasidalinam abi po lygiai, tada aš dedu kortą žvėrelį(silpnesnį) , Nora deda iš savo krūvelės žvėrelį stipresnį (pvz plėšrūną). Laimi ta - pas ką daugiau kortų (Nora).

Antras žaidimas: Visas kortas užverčiam į krūvą. Tada vieną atverčia Nora, kitą - aš. Kortas pasiima ta kurios gyvūnas - stipresnis. Vėlgi laimi turinti dagiau kortų.